VIDEO: https://vimeo.com/134631433
kitų skausmo akivaizdoje
Choreografas ir režisierius: Virgilio Sieni
Atlikėjai: Giulia Mureddu, Ramona Caia, Jari Boldrini, Nicola Cisternino
Muzika: J.S. Bachas, „Trys sonatos altui ir fortepijonui“
Kostiumai: Giulia Pecorari
Šviesos: Virgilio Sieni
Trukmė: 70 min.
Premjera: 2007
Vienuolika choreografinių kompozicijų išsiskleidžia tapybiškais skausmo gestais, idant primintų žiūrovui vienuolika tragiškų įvykių, nutikusių per nesenus karinius konfliktus Sarajeve, Kigali (Ruandoje), Srebrenicoje, Tel Avive, Dženine, Bagdade, Stambule, Beslane, Gazoje, Bentalha ir Kabule.
Vienuolika vaizdinių – šokio dinamikoje ir jo figūrose išdrikusiais kūnais – siekiama perteikti nesuvokiamą siaubą. Egzistencijos griūtyje šokiu bandoma atgaivinti neįmanomą, paradoksalų grožį, išskobti jį etiniu ir politiniu instrumentu – gestu.
Mūsų žvilgsnis vėl krypsta į kūną, jo reikšmę, sudėtingumą ir aktualumą. Vienintelis turimas atsakas yra tas pats, kurį atrado XIV a. tapytojai: tragedijos sublimavimas įmanomas sukuriant meno kūrinį, kuris atskleistų tai, kas humaniška, ir tai, kas sakralu, tai, kas individualu, ir tai, kas universalu.
„Suvokti tragediją, tiek daugelio patirtą skausmą šiais mūsų atvirų žaizdų laikais, regėti konfliktus, sprogimus ir gedėjimą išverstus į rafinuotai griežtą judesio kalbą, stebėti tyla ar Bacho natomis apgaubtus judančius paveikslus. […] Neviltis atskleidžiama ryškiais krentančių, vienas kito netenkančių kūnų, nutrauktų jų ryšių vaizdiniais. Juose esama ir mirties, tačiau ji tik šešėlis, jos buvimas juntamas, tačiau veikiau kaip trikdantis jausmas, sulaikytas juokas, pusiausvyros netekęs kūnas, trikdanti vienatvė. Galų gale scenoje belieka vos kelios figūros ir, simboliškai, vienas iš žiūrovų, tyloje užkloti milžiniškais lapais. Viskas baigiasi šiltais aplodismentais šokėjams ir tarp jų stovinčiam Sieni. Nuostabu.“
Valeria Ottolenghi, „Gazzetta di Parma“, 2007 gegužės 14
VIRGILIO SIENI TRUPĖ
Virgilio Sieni – choreografas ir šokėjas. Nuo 1980-ųjų yra Italijos šiuolaikinio šokio scenos protagonistas, pirmiausiai – su savo trupe Parco Butterfly, vėliau – 1992 m. įkūręs savo vardu pavadintą trupę.
Trupė susikūrė ir vystėsi V. Sieni gimtinėje Florencijoje bei Amsterdame, Niujorke ir Tokijuje. Trupės nariai praktikuoja ne tik šiuolaikinį ir klasikinį šokį, bet ir mokosi meno, architektūros ir Japonijos kovos menų.
V. Sieni trupė reguliariai dirba Italijoje, Prancūzijoje ir Europoje. V. Sieni yra pristatęs savo darbus Niujorke, taip pat surengęs turnė Lotynų Amerikoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Trupė palaiko tvirtus ryšius su svarbiausiais Italijos teatrais ir festivaliais, kurie kasmet remia trupės produkciją. V. Sieni yra dukart gavęs Ubu apdovanojimą, laikomą svarbiausiu scenos meno apdovanojimu Italijoje.
V. Sieni dirbo kviestiniu choreografu Milano Teatro Alla Scala, Florencijos Teatro Comunale, Neapolio Teatro San Carlo, Palermo Teatro Massimo ir Toskanos baleto teatre.
Kurdamas V. Sieni dažnai bendradarbiauja su tarptautinę šlovę pelniusiais vaizduojamųjų menų kūrėjais, muzikantais ir kompozitoriais, kostiumus jam yra kūrusi ir Miuccia Prada (bendadarbiaujant su ja pastatyti trys spektakliai).
Nuo 2003-iųjų V. Sieni įsikūrė Florencijoje ir pradėjo dirbti meno vadovu CANGO – Cantieri Goldonetta. CANGO tapo trupės namais ir šiuolaikinio meno, fizinės praktikos centru.
V. Sieni – ne tik choreografas, jis kuria performanso meną, video, fotografiją, instaliacijas ir rašo. 2007 m. jis įkūrė Accademia sull'arte del gesto („Gesto meno akademija“), kuri yra naujoviška erdvė, skirta meninės praktikos mainams, tyrimams ir kūrybai.
2013 – 2015 m. laikotarpiui Virgilio Sieni paskirtas Venecijos bienalės šokio sektoriaus direktoriumi.
FOTO: Orlando Caponetto