Idėja, choreografija ir atlikimas: Anna Karen Gonzalez Huesca
Muzika: Joaquin López Chas, Alejandra Paniagua (dainos tekstas – Mirtha Luz Perez Robledo „Baladė apie vieną miesto mergaitę“), Charles Chaplin (tekstas iš „Didžiojo diktatoriaus“)
Dailininkė: Clementine Blossom
Trukmė: 25 min.
Kaip reaguoti į netektį? Kaip kalbėti, kai tavo balsas atimtas?... Įtakingiausi žmonės – tiek uniformuoti, tiek eiliniai – bijo laisvos spaudos, galinčios juos apnuoginti ir atskleisti žemiausius, tamsiausius ir nežmoniškiausius jų gyvenimo užkampius. Jie dusina tautą ir virsta baisiausiu kasdieniu meksikiečių košmaru. Neteisingumas ir mirtys pritvindo mano kūną; pyktis ir skausmas tampa manifestu, ima kalbėti patys už save. Jie nori iš mūsų atimti žodžio laisvę. Tačiau gyvas, skaidrus ir nuoširdus tiesos troškimo alkis dar liko, kaip ir užfiksuoti žodžiai, judesiai ir veidai. Visa tai išliks. Niekas nėra miręs, kol gyva atmintis... O mes nepamiršime.